Šio seminaro tema buvo komanda. Pirmąją paskaitos dalį kalbėjo KTU lektorė Auksė Blažėnaitė, kuri išdėstė pagrindinius komandinės veiklos principus. Pasak jos, komandos darba yra ne tik siekti bendro tikslo, bet ir komunikuoti su komandos nariais, kad būtų aiški vizija ir priemonės, kad tą tikslą pasiekti. A. Blažėnaitė pabrėžė, kad nusivylimai ir abejonės komandos viduje yra natūralūs reiškiniai, jeigu, aišku, po neigiamų emocijų grįžta pasitikėjimas komanda radus bendrą sprendimą toliau siekti tikslo.
Paskui apie Wix.com Lietuvos biurą kalbėjo Monika Laukaitė. Ji pasakojo, kaip jai teko nuo nulio sudaryti komandą, kuri virto į 70 žmonių ofisą ir tarptautinės kompanijos filialu. Ji pasidalino patirtimi susijusia su personalo atrinkimu į įmonę, jog svarbu, kad be įgūdžių dar reikia, kad žmogus turėtų ir socialinių gebėjimų. Monika patarė, kad komandoje geriau sekasi dirbti, kai jos nariai yra atsakingi vieni prieš kitą, o ne vertikaliai. Taip pat buvo pakalbėta apie „Gangs and guilds“ principą, kai egzistuoja paprastos komandos, atsakingos už produktą, o taip pat kiekvienas komandos narys gali priklausyti gildijai, kurią vienija veiklos sritis. Tai leidžia mokytis vieniems iš kitų ir produktyviau dirbti.
Taip pat dalyvavom sesijoj, kurios esmė – skirtingai pateikta idėja yra skirtingai patraukli.
Galiausiai gavom patarimus, kaip vystyti produkto idėją ir žmonės iš išorės pakomentavo, koks jų požiūris į mūsų siūlomą produktą.

Trečiojo seminaro pradžioje šnekėjo Justinas Taruška. Jis kalbėjo apie Silicio slėnio istoriją, paties patirtis, kai jis lankėsi pas mentorius ir didžiosiose technologijų kompanijose. Taip pat jis papasakojo apie startuolių rinką, kad yra įvairaus masto kompanijų, kurių vertė gali labai greitai kilti. Startuolio, kuris yra sukūręs realų produktą, likimas gali būti įvairus – jis gali išeiti į biržą ir tapti akcine bendrove, jis gali būti išpirktas kitos didelės kompanijos (kad taptų didelės korporacijos dalimi arba kad sumažinti konkurenciją, jei tai daro konkurentas), jis gali toliau sėkmingai augti ir būti nepriklausomas nuo pašalinių investuotojų arba, nesekmės atveju, bankrutuoti. Taip pat jis pasidalino svarbiu pardavimų patarimu – pirma pasiūlyta kaina visada yra nesąmonė ir reik sulaukti antr pasiūlymo.
Antroje seminaro dalyje kalbėjo prof. Arminas Ragauskas. Jis papasakojo, koks turėtų būti požiūris į verslą, kad inovacija nėra kažkas magiškai nuostabaus, bet kad inovacijos padeda vykdyti užduotis universaliai geriau, nei tai buvo įmanoma iki šiol. Taip pat jis paminėjo, kad mokslas yra ne tiek objektyvių žinių rinkimas kiek tai yra praktiškai panaudojama inforamcija, kuri gali būti pritaikoma kuriant technologijas. Jo pristatyme taip pat buvo galima įžvelgti potekstę, kad yra daugybė ateities scenarijų ir kad yra bent vienas žmogus, kuris yra atspėjęs „teisingą“ scenarijų, tačiau neįmanoma to patikrinti, tad tenka tikėtis, kad siekami tikslai padės tokiai ateičiai išsipildyt.

Į pirmajį seminarą susirinko daug žmonių, nes tai buvo atvira paskaita ir, matyt, žmonės norėjo išgirsti, ką norėjo mums papasakoti Ilja Laursas. Jo seminaro pagrindinė tema buvo investuotojo požiūris į startupų rinką. Jis išdėstė, su kokiais sunkumais susiduria rizikos kapitalo fondai, pavyzdžiui, kad reikia numatyti, kokie dalykai rinkoje yra „karšti“, kad nelengva rasti startuolį, kuris gali labai greitai atnešti gerą rezultatą. Kalbėdamas apie pačius startuolius, Ilja užsiminė, kad kompanijoje neužtenka specialybinių kompetencijų. Be geros sinergijos komandoje ir didelės motyvacijos sunku sulaukti sekmės. Atsakinėdamas į studentų klausimus Ilja pabrėžė, kad „beverčių“ specialybių kaip ir nėra, o susidūrus su problema bandant vykdyti veiklą, susijusią su esamu žinių bagažu, reikia ieškoti nišos, kuri yra artima savai sričiai. Gali būti, kad tapsi vienu paklausiausių specialistų. Taip pat p. Laursas studentams užsiminė, kad kiekvienas fondas yra susitelkęs į kurią nors sritį, tad verta jais pasidomėti prieš siūlant jiems bendradarbiauti su jumis.